Þvelgiu bet skausmas merkia akis
Matau kraujuojanèià þaizdà delne
Þinau nieko daugiau neávyks

Kas ið manæs atimtø tave
Einu ir kojos neða kitur
Ten kur apginsiu savo jausmus
Viltis ir nerimas lydi visur
Ar pavadinsiu savais ðiuos namus
Pro uþkaltus langus duris
Matau leidþias pilkas dangus
Ar tavo akys dar kà pasakys
Ar galësiu bûti ramus
Dabar kalbu kà noriu kalbët
Matau begyjanèius randus delne
Dabar girdþiu kà noriu girdët
Ir tavo balsas ramina mane
Ir gilioj tamsoj ilgai kentëjæs
Vakar dar buvau að toli
Vakar dar kritau kilau su vëju
O dabar að èia su tavim