Vëlës iðminèiø slepias vilkais
Miðkuos, kurie kadais buvo ðventais,
Jø akys þiba ledine ðviesa
Kaip þvaigþdës - tolimos, ðvieèia nakèia.
Kaip vakaras saulæ skandina ugny,
Taip grimzta svajonës gilyn uþmarðty,
Pavirsdamos dulkëm ir smëlio krislais,
Po kojomis tø, kur gyvens amþinai...

...Eime su mumis... kur veda ugnis
rymo prieð saulæ senoliai þili,
ateina ið karo didvyriø bûrys,
kur traukia dainas iðnaikinta gentis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
skrenda varnai, kur uþgims ateitis,
kelias toks tolimas, tartum mirtis,
kelias toks artimas, kaip praþûtis...

Po milþinø paliktais akmenim,
Giliausiuos urvuos rusena ugnis,
Ta, kuri ðildë Kûrëjø rankas,
Ta, kuri uþdega naktá þvaigþdes.
...Rankose dega ugnis...
Skradþiai tuðtumà sklinda ðviesa,
Pakyla varnai, nusileidþia naktis...
Ir ðnabþda... Eime su mumis...

...Eime su mumis... kur veda ugnis
rymo prieð saulæ senoliai þili,
ateina ið karo didvyriø bûrys,
kur traukia dainas iðnaikinta gentis...
...Eime su mumis... kur veda ugnis
skrenda varnai, kur uþgims ateitis,
kelias toks tolimas, tartum mirtis,
kelias toks, artimas kaip praþûtis.